Konferencija „Komunizmo pabaigos pradþia Lietuvoje: Krikðto jubiliejus (1387-1987) ið dvideðimties metø perspektyvos“ Vilniuje
 
 Spalio 25 d. Vilniuje Lietuviø katalikø mokslo akademijos auloje vyko LKMA Krikðèionybës istorijos Lietuvoje studijø centro tyrimø programos, nagrinëjanèios Lietuvos krikðèionëjimo procesà, konferencija ir seminaras Komunizmo pabaigos pradþia Lietuvoje: Krikðto jubiliejus (1387-1987) ið dvideðimties metø perspektyvos.

Konferencijoje dr. Arûnas Streikus skaitë praneðimà „Sovietø reþimo pastangos suþlugdyti Lietuvos krikðto jubiliejaus minëjimà“. Praneðëjas apþvelgë sovietø valdþios 1985 m. sudarytà kontrapropagandiniø priemoniø planà bei pastangas já ágyvendinti, istoriniais faktais pailiustravo valdþios pastangas daryti poveiká visuomenei bei átakà Katalikø Baþnyèios vadovams Lietuvoje. Baþnyèiai nebuvo leista ágyvendinti visø numatytø planø, ir valdþios vertinimu jubiliejaus minëjimas „vyko ramiai“.

Dr. Egidijus Jaseliûnas apþvelgë Krikðto jubiliejaus atgarsius pogrindinëje savilaidoje. Pasak prelegento, nors devintajame deðimtmetyje buvo suduotas smûgis pogrindþio savilaidininkams, taèiau ávairûs leidiniai (LKBK, „Auðra“, „Rûpintojëlis“, „Tiesos kelias“, „Nemuno vaga“, „Lietuvos aidai“) sugebëjo pristatyti esamà situacijà, pateikti pastoraciniø pasiûlymø kunigams ruoðiantis jubiliejui.

Dr. Juozas Banionis savo praneðime nagrinëjo Lietuvos iðeivijos pastangas liudijant okupuotos Lietuvos krikðèioniðkàjá paveldà. Iðeivijos lietuviai rûpinosi tautieèiø bûkle tëvynëje, dëjo pastangas iðsaugoti Lietuvos pasiuntinybæ prie Šv. Sosto, rodë iniciatyvà sprendþiant Vilniaus arkivyskupijos klausimà, jubiliejaus proga leido krikðèioniðkà literatûrà, rengë diskusijas baþnytiniais klausimais. Jubiliejus atkreipë pasaulio bendruomenës dëmesá á okupacijoje gyvenanèiø lietuviø katalikø bûklæ.

Antroje konferencijos dalyje Tëvas Vaclovas Aliulis MIC ið anuometinio Jubiliejaus komiteto nario perspektyvø paþvelgë á pasiruoðimo ir ðventimo realijas, prisiminë svarbiausius nuveiktus darbus, dalijosi áspûdþiais apie Krikðto jubiliejaus organizacinius sunkumus.

Sesuo Nijolë Sadûnaitë pasidalijo mintimis apie tai, kaip jai, pogrindþio kovotojai, tikëjimas ir kitø þmoniø maldos bei jubiliejaus minëjimai suteikë jëgos, ákvëpë nepasiduodant ir dràsiai kovoti uþ religinæ bei tautinæ laisvæ.

Monsinjoras Alfonsas Svarinskas, jubiliejaus ðventimo laikà praleidæs konclageryje, prisiminë tenykðtes gyvenimo sàlygas, giedru þvilgsniu paþvelgë á skaudþius praeities ávykius. Monsinjoras pateikë savo poþiûrá ir á pagrindines ðiandienos visuomeninio bei religinio gyvenimo problemas, pasiûlë galimus jø sprendimo bûdus.

Konferencijà uþbaigë Vytautas Aliðauskas, apibendrinæs iðsakytas mintis. Jis pastebëjo, kad 1987 m. vykæs Lietuvos krikðto jubiliejus jau yra tapæs istorijos dalimi, pabrëþë poreiká tirti sielovadinæ ir ekumeninæ ðio jubiliejaus reikðmæ, paþvelgë á paskutinio XX a. deðimtmetá kaip á metà, kai sovietinis reþimas nebesugebëjo paaiðkinti savo veiksmø ir taip natûraliai buvo artëjama laisvës link.

„Baþnyèios þinios“
katalikai.lt
 
 
   
Apie naujienø grupes 
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt